Šiandien apie surankiotąsias tulpes.
Pernai, po statybų ir žemės stumdymų, netikėtai radom išlindusią šimtametę močiutės tulpę, raudoną, sodrią ir kvepiančią. Jos svogūnėlius iškasėm kaip auksą, vėliau pasodinom ir nerimaudami laukėm. Sulaukėm.
Šalia dar buvau pasodinus panašių raudonų pilnavidurių - pirmosios mano pirktos tulpės. Šiemet sklype išlindo dar kelios, mamos sodintos gražuolės. Visas jas surankiojom į vieną vietą, dabar turim visą tulpyną. Kaimynui nusprendus parduoti sklypą ir viską pjaunant su žoliapjove, pavyko išsikasti keletą jo plačialapių egzempliorių. Šiandien gi (po lietaus surinkus sraiges ir jas nešant paleisti į mišką) skardyje užpiltame senais lapais ir šiukšlėm radom dar keletą išmestų tulpių. Ilgai negalvodama iškrapščiau visas ir parsinešiau.
Stebuklinga močiutės tulpė ir didžiulė išgelbėtųjų kolekcija.
Įdomiausia, kad net neįsivaizduoju, kaip didesnioji jų dalis žydės. O gal visos bus raudonos?
2014.04.09
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą