2012.05.27
2012.10.19
Pušį iš Nidos parsivežėm pavasarį, jūros vanduo dar buvo ledinis. Paplūdimiai tušti. Buvo galima paišyti atsisėdus ant sausų samanų. Eiti basomis, bet su skrybėle. Arba neiti. Žiūrėti į tolius.
Kurį laiką ji augo pas mus bute. Gal ne augo, bet buvo. Turėjom ne vieną pušį, bet pušys nemėgsta būti kambaryje. Joms reikia dienos kaitros ir nakties vėsos. Vėjo.
Turim ir vieną didžiulę kalnų pušį ant stogo, vasarą ją degina saulė ir drasko vėjai, o ji džiūgauja, leidžia vis naujus ilgus ir švelnius spyglius, rausvus žiedų kuokštus, visa išsirietus lyg pasišiaušus, lengvai atsirėmus į betoninį kraštą, skleidžia savo klampų kvapą, seka praeinančius.
Pušis iš Nidos dabar auga balkone, ne būna, bet auga. Dar nežinom, kokia ji bus, atrodo, stiebiasi ne į dangų, bet riestai į šonus. Ilgais ilgais spygliais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą