2012.11.02
Stapeliją mums atvežė iš Šiaulių. Buvom sutarę su jos šeimininke, kad perleis mums ją per savo draugę, atvažiavusią į Vilnių į svečius pas savo dukrą.
Atsimenu augalą balkšvai permatomame plastikiniame maišelyje, nuvirtusį ant šono, atrodo, lūžtančiomis šakelėmis, beviltiškai besisupantį, nešamą nieko apie augalus neišmanančios rankos.Jos akys rado mane automobilių stovėjimo aikštelėje. Pamatė, kur žiūriu. Greitai kilstelėjo maišelį, dar labiau prispausdama jo turinį, pasiėmė priešais save, lyg pyragą. Atidavė. Pasakė, kad eina dar į vaistinę.
Įsėdau į mašiną.
Užuodėme prastus kvepalus. Išmetėme maišelį. Parsivežėme. Paskelbėm karantiną. Persodinom.
Šaknys buvo žalios ir lygios. Susisliuoksniavusios per mažam vazone.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą