2012.12.16
musėkautą nusipirkom "senukuose" rudenį. Kasininkė, pagavusi jį ant savo bėgančio guminio kilimėlio, perspėjo, kad jo gal geriau nepirkti, nes pati nusipirko vieną, kuris greitai žuvo, ir antrą, kuris taip pat žuvo ir buvo išmestas. Grįžę namo ilgai diskutavom, kaip žmonės nusiperka augalus, kartais ir pakartotinai po auginimo nesėkmės, bet nepasivargina pasiieškoti informacijos internete, kaip tą augalą auginti.
Tai, ką moteris įvardijo kaip žuvimą, iš tiesų tebuvo augalo rudens/žiemos fazė - virš žemės esanti dalis nudžiūna, augalas eina miegoti, o pavasarį vėl išleidžia savo gaudykles iš išsimiegojusios šaknies.
Internete rastose rekomendacijose rašoma, kad jį reikia laistyti lietaus arba distiliuotu vandeniu, galima auginti kiminuose. Taip pat įdomi detalė, kuri turbūt aktualiausia vaikų turintiems, yra tai, kad kiekviena gaudyklė per savo gyvenimą gali užsidaryti ne daugiau kaip keturis kartus. O musės jam reikia bent vieną kartą per dvi savaites.
Saviškio musėkauto mes per daug nelepinome. Musių jam negaudėme, laistėme paprastu vandeniu iš čiaupo. Ilgainiui jis pajuodavo ir nudžiūvo, palikdamas žemę balkšvą ir tarsi pūkuotą.
Dabar gi, artėjant Kalėdoms, padėjome jį prie kitų augalų po Osram fluora lempa. Ir jis pradėjo leisti savo gaudykles bei žiedą.
2012.12.31
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą